Pradinė mokykla ,,Talmud Tora“
Litvakų bendruomenėse gyvenantys žydų vaikai anksti pradėdavo studijuoti Torą, vėliau – Talmudą. Kartu buvo suteikiama žinių ne tik iš žydų tautos istorijos, bet ir ir civilizacijos istorijos apskritai. Studijose dėmesys buvo kreipiamas į etiką, bendravimo su žmonėmis ugdymą.
XIXa. Jurbarke žydai sudarė daugiau negu pusę gyventojų. Religinių paslapčių vaikai buvo mokomi sinagogose ir namuose. Jurbarke 1846 metais buvo net 28 melomedai – žydų religinės pradinės mokyklos mokytojai. Įdomu tai, kad Jurbarke turtingų namų mokytoju net kelis metus dirbo moderniojo hebrajų romano pradininkas Abraomas Mapu ( 1808-1867 ). Jo romanas ,,Meilė Sione” sulaukė didelės sėkmės. Jame gali būti aprašyti ir Jurbarko vaizdai. Mapu labai teigiamai atsiliepė apie namų šeimininką Jurbarke. Džiaugėsi laisva miesto atmosfera, vokiškosios kultūros įtaka .
1884 metais Jurbarke jau buvo įkurta žydų išlaikoma pradinė mokykla ,,Talmut Tora”. Mokėsi 95 ,,talmidim” ( mokiniai). Septyniasdešimt procentų mokinių mokėsi nemokamai. Po penkių metų mieste įkuriama rusiška valstybinė žydų mokykla berniukams ir mergaitėms. Mokėsi 160 mokinių. Į valstybinę mokyklą šeimos stengėsi siųsti kuo daugiau mergaičių, kad berniukai galėtų kitoje mokymo įstaigoje daugiau laiko skirti Toros studijoms. ,,Talmut Torą“ mokyklą rėmė ir Amerikoje gyvenantys Jurbarko žydai. Rėmėjams buvo dėkojama viešai spaudoje. Mokykloje vaikai buvo mokomi hebrajų kalba.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę žydai įgijo nacionalinę kultūrinę autonomiją. Galėjo steigti mokyklas hebrajų ar jidiš kalbomis. Jurbarke net tris žydų pradžios mokyklas rėmė valstybė. ,,Tarbut Tora“ išliko privati, išlaikoma bendruomenės. Valdžios išlaikomose mokyklose buvo mokama alga mokytojams, remontuojamos ir šildomos patalpos. Mokslas vaikams buvo nemokamas. Visose pradinėse mokyklose buvo mokoma ir lietuvių kalbos. Mėsinių gatvėje dviejų aukštų Poliakų name 1921 metais buvo įkurta keturių klasių liaudies mokykla, kurioje vaikai galėjo mokytis jidiš kalba. ,,Folkšule“ buvo įsikūrusi Jurbarko žydų varguomenės kvartale. 1940 metais užsidegus miestui ši mokykla sudegė.
Privačią „Talmud Torą“ mokyklą miesto bendruomenei padovanojo turtingas ir įtakingas verslininkas Jehuda Rabinovičius. Didelis medinis namas su mansarda buvo skirtas ugdymui. Mokykla stovėjo Raseinių gatvėje. Kieme augo obelys, buvo žaidimų ir sporto aikštelė. Rabinovičius – turtingiausias miesto žmogus – prekiavo mediena, turėjo verslo ryšių su Vokietija. Mokyklos didžiausioje patalpoje kabojo jo portretas. Toje salėje buvo švenčiamos visos miesto žydų bendruomenės vestuvės. Klasės buvo šviesios, didelės. Kiekvienais metais J.Rabinovičius mokiniams nupirkdavo naujas uniformas, batus. Mokykloje berniukai privalomai studijavo Torą, mokėsi rusų kalbos, sprendė matematikos, logikos uždavinius. Mokyklos direktorius Izraelis Bakinas mokė hebrajų kalbos. Dirbo rabinas Izraelis Dimantmanas, Hilelis Zaksas, Chaimas Sigeris, Čechanovskis ir kiti. Pirmaisiais mokslo metais nebuvo gimnastikos ir dainavimo užsiėmimų, vėliau atsirado. Ši mokykla veikė iki 1940 metų. 1944 metais vokiečiai besitraukdami ją sudegino.
Chaimas Jofė knygoje ,,Jurbarkas. Istorijos puslapiai“ straipsnyje apie prieškario žydus Jurbarke rašo. ,,Gerai prisimenu šią mokyklą, jos medinį pastatą priešais ,,Saulės“ draugijos salę S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje.“ ( Dabar toje vietoje stovi daugiabutis Nr.58 iš kiemo pusės) ,,Visi dalykai buvo dėstomi ivrit (hebrajų ) kalba. 1924 – 1939 m. joje dirbo keturi mokytojai.(…)
Iš abiejų mokyklos koridoriaus pusių buvo po dvi klases. Prisimenu didžiąją klasę, kai per ,,Purim” (šventė – keturios savaitės prieš Velykas) dalydavo ,,matones” ( dovanas) – popierinius maišelius su saldainiais. Joje buvo maža bibliotekėlė su pradinukams skirtomis knygutėmis. O antrajame aukšte buvo palėpė – ,,karcer” , kur palikdavo ,,nusikaltėlius” po pamokų. Tokia jau buvo tvarka.
Ir po pamokų mokytojai organizuodavo mokinius. Buvo rengiamos garlaiviu ekskursijos į Veliuoną, Seredžių , Vilkiją, Gelgaudiškį, Raudonę. Jų metu susipažindavome su tų miestelių žydų gyvenimu, sinagogomis, kapinėmis.(…) Žiemą su rogutėmis per užšalusį Nemuną keliaudavome į Šiaudinę, Kidulius. Kiek vaikiškų nuotykių, juoko, smagumo ir įspūdžių, įstrigusių į atmintį visam gyvenimui.”
Prieškariu Jurbarke veikė ne tik mokyklos. Rabinovičių namuose buvo įkurta biblioteka ,,Mendele”. Ten buvo galima gauti jidiš kalba visas naujausias knygas, kurias išleisdavo Lietuvoje. Hebrajų ,,Brener” biblioteka rūpinosi žydų gimnazijos direktorius, teisininkas E. Leipzingeris. Žydų bendruomenė organizuodavo loterijas ir rinkdavo aukas naujoms knygoms pirkti.
Bet svarbiau už knygas buvo asmenybės. Vaikus mokė ypatingi žmonės.
Mokytojas Chaimas Sigeris buvo rabino sūnus. ,,Talmud Tora” mokykloje dėstė bendruosius dalykus ir dainavimą. Vadovavo skautų būreliui. Žuvo holokausto metu.
Rabinas Izraelis Dimantmanas ne tik mokė hebrajų kalbą, bet ir dirbo pradinės mokyklos direktoriumi. Jis buvo baigės Kauno universitetą. Rašė straipsnius, buvo išleidęs romaną rusų kalba. 1936 metais buvo nuvykęs į Izraelį. 1939 metais paskirtas Vilniaus hebrajų gimnazijos direktoriumi. Karo metais pakliuvęs į Vilniaus getą, dirbo mokytoju, mokyklos direktoriumi. Mirė Štuthofe.
Labai didelė dalis Jurbarko žydų baigė pradinę mokyklą ir toliau siekė mokslų žydų gimnazijoje, kurią taip pat išlaikė bendruomenė savo lėšomis.
Simboliška tai, kad gatvelė, einanti nuo pradinės mokyklos ,,Tarbud Tora” link žydų gimnazijos prieškariu buvo pavadinta Gimnazijos gatve.
Ši mokykla, jos kiemas mena ir siaubingas akimirkas, kai vaikų juokas ir jų gyvybės staiga nutrūko. 1941 metais rugpjūčio – rugsėjo mėn. ,,Talmud Tora“ mokykla ir jos kiemas tapo getu. Vokiečių okupacinės valdžios nurodymu čia turėjo rinktis žydai. Dalį gyventojų siųsdavo į įvairius darbus – tvarkyti miestą, rinkti šiukšles. Iš šio kiemo moterys ir vaikai tamsiais vakarais buvo varomi arba vežami vežimais link Smalininkų plento septinto kilometro, kur jų laukė ilgos iškastos duobės. Ir niekada iš ten negrįžo.